Kaip manote, jei koncertuotume tuščiose salėse ar nebūtų paprasčiau? Jokio jaudulio. Bet ar taip būtų įdomu? Greičiausiai ne.

Konkursas – festivalis „Perliukai“ – ne išimtis. Žiūrovai klausėsi pasirodymų, jaudinosi dėl atlikėjų, žavėjosi muzika ir laukė naujų pasirodymų.

Šį kartą pakalbinome vieną iš žiūrovų – Deimantę, kuri klausėsi festivalio baigiamojo koncerto, vykusio Valdovų rūmuose šių metų balandį.

Pirmasis įspūdis ir emocijos

Mergina „Perliukų“ klausėsi pirmą kartą. Kaip pati sako: „Pirmasis įspūdis buvo nekantrus ir šventiškas. Įžengusi į salę mačiau laukiančius dalyvius bei žiūrovus, tvyrojo malonaus jauduliuko atmosfera ir pačiai buvo smalsu kuo greičiau išgirsti bei pamatyti pasirodymus“.

Pagaliau koncertas prasidėjo. Renginyje Deimantė jautė bendrystės jausmą, nesijautė, kad žiūrovas yra kažkur už sienos. Po koncerto paklausus, ar ji norėtų ateiti į kitą festivalį, pasakė:

„Taip, tikrai būtų įdomu ateiti dar kartą ir pamatyti ne tik laimėtojų pasirodymus, nes pasirodymai būna labai įvairūs. Vieni lyriški, jausmingi, kad norisi ašarą braukti, o kiti linksmi, energingi, kviečiantys pajudėti“.

Kadangi pašnekovė klausėsi baigiamajeme koncerte skambėjusių laureatų pasirodymų – neteko matyti kitų atlikėjų, nelaimėjusių prizinių vietų. Deimantė sakė, kad būtų įdomu paklausyti ir nematytų pasirodymų.

Negalia nesvarbu, svarbiausia – talentas

Pokalbis pasuko į temą apie žmonių su negalia įtrauktį.

„Prarandame daug puikių kūrėjų, atlikėjų. Neišgirstame, nepamatome įdomių pasirodymų, nepajaučiame emocijų, kurias suteikia atlikėjai.“, – šitaip prasidėjo mūsų pokalbis, paklausus, kas būna, jei žmonės mato tik žmogų su negalia, bet ne jo talentą, gebėjimus, asmenybę.

Mergina taip pat sakė, kad šis koncertas nesiskiria nuo kitų vien dėl to, kad čia groja atlikėjai, turintys negalią.

„Gal nebent tai, kad kai kuriuos dalyvius reikėjo palydėti iki scenos ir išlydėti iš jos – tiek to ir skirtumo“. Pasakė ji.

Jos nuomone, tokie konkursai svarbūs, kad vyktų visuomenės požiūrio į žmones su negalia pokytis. „Atrodo, negalios yra apipintos įvairiausiais mitais. Kartais ir tie, kurie nepažįsta žmonių su negalia, jų gaili, užjaučia, ir tai trukdo pamatyti negalią turinčius kaip asmenybes, kaip talentus. Tokie renginiai gali padėti suprasti, jog žmonės su negalia yra tokie patys kaip ir kiti: ir groja, ir dainuoja, ir gyvena savo gyvenimus.“

O ar renginys pakeitė jos pačios nuomonę?

„Galbūt pažvelgti į ką nors kitaip neprivertė, tačiau padėjo pamatyti, kiek aplink yra daug talentingų žmonių. Tai džiugina, tačiau tuo pačiu aplankė ir liūdesio jausmas, nes, deja, kartais aplinkiniai mato tik žmogaus negalią, taip praleisdami visa kita pro akis.“

Pokoncertinės emocijos

Labiausiai Deimantei įsiminė Nedo Normanto iš Palangos pasirodymas.

„Galbūt labiausiai įstrigo Nedo pasirodymas, nes jis užkūrė publiką, buvo labai nuotaikingas, smagus.“

Taip pat labai daug emocijų suteikė jau mūsų straipsnių cikle pakalbintų Raigardo ir Svajūno instrumentinis duetas. Tai buvo žmonės, kuriems ji norėtų padėkoti už pasirodymą.

„Jų grota muzika tarsi nunešė į svajonių pasaulį. Užsimerkiau, klausiau ir aplink daugiau nieko neliko – tik aš ir muzika. Esu dėkinga jiems už šitą jausmą.“

Spalvinga, žaisminga ir emocinga – taip mergina apibūdintų konkursą-festivalį „Perliukai“.

Parengė Aistė Vilkišiūtė