Kartais atrodo, kad sraigtasparniai yra tik filmų dalis. Netiesa… Draugijos „Guboja“ meninės studijos „Guboja“ nariai turėjo puikią progą įsitikinti, kad tai labai realus, sudėtingas ir atsakingas darbas.

Draugijos „Guboja“ atstovai lankėsi Valstybinės sienos apsaugos tarnybos Aviacijos valdyboje, kur atsivėrė visai kitas pasaulis. Ne tik skrydžiai, bet ir nuolatinis pasirengimas ekstremalioms situacijoms.

Gubojiečiai sužinojo begalę faktų apie sraiktasparnius. Kokių?

Keliais galime pasidalinti:

– sraigtasparniai naudojami sienos stebėjimui, žmonių paieškai, gelbėjimo operacijoms, net kontrabandos ar neteisėtos migracijos kontrolei;

– vienas skrydis gali reikšti išgelbėtą gyvybę.

Įdomu buvo išgirsti ir apie pačius orlaivius:

– jie gali skristi maždaug 200–300 km/h greičiu;

– gali pakilti į kelių kilometrų aukštį;

– jų vertė siekia milijonus eurų;

– mažylius paukščius vadinamus kolibriais. Taip pat vadinasi ir mažiausias karinis sraigtasparniukas.

Tikrai to nesitikėjome!

Žinoma – svarbiausia ne technika, o žmonės, kurie ją valdo. Pilotės pasakojimas privertė suprasti, kiek daug reikia nueiti, kad galėtum sėsti prie valdymo. Tai ne vien skrydžiai, bet ir teorija, daug praktikos, dešimtys egzaminų, nuolatiniai mokymai ir testai. Net jau tapus pilotu, mokymasis niekada nesibaigia. Tai darbas, kuriame neužtenka vien drąsos. Reikia disciplinos, šalto proto ir visiško pasitikėjimo komanda.

Labiausiai nustebino pasirengimas netikėčiausioms situacijoms! Pavyzdžiui, kas nutinka, jei sraigtasparnis nukrenta į vandenį ir apsiverčia. Pilotai treniruojami išlikti ramūs, orientuotis apverstoje kabinoje, išdaužti langą ir saugiai išsilaisvinti. Tokios treniruotės vyksta specialiuose baseinuose, imituojant realias sąlygas.

Iš šio labai įdomaus susitikimo gubojiečiai išėjo ne tik kupini naujų žinių, bet ir su pagarba žmonėms, kurie kasdien dirba ten, kur klaidoms vietos beveik nėra.

Informaciją parengė Aistė Vilkišiūtė.