Konkursas-festivalis „Perliukai“ atsirado tam, kad atlikėjai turintys negalią turėtų nuo ko atsispirti, atsiskleisti ir parodyti savo gebėjimus plačiajai visuomenei. Vienas pagrindinių renginio tikslų yra mažinti atskirtį tarp negalią turinčiųjų ir kitų atlikėjų, parodyti, kad muzika neturi ribų, o talentas nepriklauso nuo diagnozės.

Šio tikslo kasdien siekia ir mokytojai, dirbantys su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais. Jie savo darbu įrodo, kad negalia neturi stabdyti svajonių siekimo. Nors reikia daugiau laiko, kantrybės ir pastangų, rezultatai dažnai pranoksta lūkesčius, o pasirodymai sužavi tiek žiūrovus, tiek komisijos narius.

Šių metų konkurse-festivalyje „Perliukai“ dalyvavo duetas iš Plungės specialiojo ugdymo centro – Arentas Katkus ir Agnė Zimkutė. Jaunuosius atlikėjus konkursui ruošė muzikos mokytoja Jurgita Arlauskienė, šiame centre dirbanti jau aštuoniolika metų.

Vaikų nuoširdumas paskatino pasilikti

Dešimt metų J. Arlauskienė dirbo ir meno mokykloje, tačiau galiausiai pasirinko darbą specialiojo ugdymo centre.

„Jie labai nuoširdūs, atiduoda sielą muzikuodami“ – sako mokytoja.

Būtent dėl to ji stengiasi kiekvienam talentingam vaikui skirti daug dėmesio, padėti atsiskleisti ir pasiekti geriausių rezultatų.

Emocijos po pasirodymo

Net du „Perliukų“ baigiamieji koncertai vyko balandžio pabaigoje. Trumpam sugrįžkime ten, į sceną, pilną jaudulio, muzikos ir laukimo.

Arentas ir Agnė dainavo abiejuose koncertuose. Po pirmojo pasirodymo J. Arlauskienė neslėpė emocijų.

„Aš labai laiminga. Vaikai padarė viską, ką gali. Džiaugsmas didžiulis. Išėjome pailsėję, pasikrovę geros energijos“.

Darbas su vaikais reikalauja kantrybės

Kalbėdama apie darbą su vaikais, turinčiais intelekto negalią ar autizmo spektro sutrikimų, mokytoja pabrėžia, kad svarbiausia yra kantrybė, laikas ir tikėjimas vaiku.

Pasak jos, repeticijos nesiskiria nuo vykstančių meno mokyklose, tačiau papildomų iššūkių sukelia nauja aplinka ir didesnis žmonių skaičius.

„Abu vaikai turi autizmo spektro sutrikimą. Jiems sunkiausia būna patekti į nepažįstamą vietą, įeiti į pilną žmonių salę. Tuomet reikia padrąsinti, pasakyti, kad esu šalia ir padėsiu. Bet kai tik jie pradeda dainuoti, atsipalaiduoja, pradeda šypsotis ir pasijunta gerai“.

Kelias į „Dainų dainelę“

Mokydama vaikus J. Arlauskienė stengiasi suteikti jiems kuo daugiau galimybių pasirodyti scenoje. Todėl ruošia juos įvairiems konkursams, kuriuose jie varžosi kartu su meno ir bendrojo ugdymo mokyklų mokiniais.

Pedagogė neslepia, kad dėl to kartais sulaukia nepasitenkinimo iš kitų mokytojų. Vis dėlto ji įsitikinusi, kad vaikai turi būti matomi ir vertinami pagal savo gebėjimus.

Vienu didžiausių pasiekimų ji laiko dalyvavimą „Dainų dainelėje“.

Prieš šešerius metus Arentas pirmą kartą išbandė jėgas šiame konkurse kaip solistas.

„Mažeikiuose vykusiame regioniniame etape jis vis žiūrėjo į saldainius, kuriuos dėliojo kita mokytoja. Nepabaigęs dainos paklausė, ar gaus saldainį“. Šypsodamasi prisiminė J. Arlauskienė.

Antrasis bandymas taip pat pažėrė netikėtumų. Nors rajoniniame etape viskas sekėsi puikiai, regioniniame konkurse vieno komisijos nario emocingos reakcijos berniukui sukėlė juoką.

„Komisijos narys plojo, lingavo, rodė džiugias emocijas. Arentui tai pasirodė labai juokinga, todėl jis vėl nebaigė dainuoti“.

Duetas, atnešęs sėkmę

Būtent tada gimė idėja Arentui dainuoti ne vienam. Praėjusį rudenį jis pradėjo koncertuoti kartu su Agne Zimkute.

Duetas greitai sulaukė pripažinimo. Plungėje vykusiame konkurse jie pelnė pagrindinį GRAND PRIX apdovanojimą varžydamiesi su meno mokyklų ir privačių studijų atlikėjais. Vėliau kartu su Plungės specialiojo ugdymo centro ukulėlių ansambliu jie pateko į „Dainų dainelės“ etapą, kuriame buvo renkami laureatai.

Muzika, kuri augina

Kalbantis su J. Arlauskiene buvo akivaizdu, kad jos darbas yra kur kas daugiau nei profesija. Jautėsi didelis užsidegimas, meilė savo darbui ir džiaugsmas. Pedagogė džiaugiasi ne tik laimėjimais ar diplomais. Jai svarbiausia matyti augantį vaikų pasitikėjimą savimi, jų šypsenas, norą vėl lipti į sceną.

Galbūt būtent tai ir yra didžiausia tokių konkursų vertė. Jie primena, kad talentas neturi ribų, o nuoširdumas, atkaklus darbas ir tikėjimas vienas kitu gali nuvesti gerokai toliau nei bet kuris apdovanojimas.

Parengė Aistė Vilkišiūtė.