Muzika atveria emocijas, išreiškia jas. Ir kas galėtų būti emocingiau, jausmingiau už gyvą ir ritmingą džiazą?
Šį kartą apie muziką kalbėjomės su 2025-2026-ųjų konkurso-festivalio „Perliukai“ pirmos vietos laimėtoja, nacionalinio „Spalvų muzikos“ orkestro soliste Rinalda Pocevičiūte.
Kelio pradžia
„Man muzika tai sielos kalba, kuria galiu išreikšti savo emocijas ir vidinį pasaulį“, – sako muzikantė. Kaip ir daugelio „Perliukų aidų“ pašnekovų, Rinaldos kelias į muziką prasidėjo nuo vaikystės. Aštuonerių ji pradėjo lankyti muzikos mokyklą, fortepijono klasę. Paskui atsirado solinis dainavimas. Bėgant laikui mergina ėmė lankyti suaugusiųjų programą, o jai nutrūkus, dainuoti važinėdavo iš Mažeikių į Klaipėdą. Ten mokėsi džiazinio dainavimo, kuris, kaip sako pašnekovė, labiausiai patraukė savo spalvų ir emocijų įvairove. To mokosi iki šiol pas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos filialo dėstytoją Eleną Moskva.
„Perliukai“ atvedė į draugiją „Guboją“
Su Lietuvos specialiosios kūrybos draugija „Guboja“ Rinalda susipažino prieš dešimt metų, dalyvaudama konkurse-festivalyje „Perliukai“. Rinalda pradėjo dalyvauti „Gubojos“ rengiamose „Perliukų akademijos“ bei Nacionalinio „Spalvų muzikos“ orkestro stovyklose, tapusiose vasaros tradicija.
Festivalis „Perliukai“ Rinaldos gyvenime svarbus ir šiandien. Šiemet ji dalyvavo Kauno regiono konkurse Raudondvaryje, pažengusiųjų C kategorijoje iškovojo pirmąją vietą, o balandžio mėnesį kartu su kitais laureatais pasirodė baigiamajame koncerte Valdovų rūmuose.
Paklausta apie įspūdžius po koncerto, atlikėja neslepia emocijų:
„Tai buvo labai įdomi patirtis. Nuostabus jausmas dainuoti pritariant profesionaliems LRT grupės muzikantams. Jis mano širdyje išliks dar ilgai.“
Festivalio reikšmė
Jau ne pirmą kartą „Perliukuose“ dalyvavusių atlikėjų ir mokytojų klausiame, kuo svarbus šis konkursas-festivalis. Rinaldos atsakymas labai aiškus:
„Manau, jis atskleidžia, jog asmenys, turintys negalią, taip pat muzikuoja, užsiima širdžiai miela veikla ir nesėdi tarp keturių sienų. Be to, šis konkursas mažina socialinę atskirtį ir skatina asmenų, turinčių negalią, saviraišką ir bendradarbiavimą su negalios neturinčiais.“
Pasak jos, tokie renginiai ne tik suteikia galimybę pasirodyti scenoje, bet ir padeda kurti atviresnę bei draugiškesnę visuomenę.
Svarbiausia nepasiduoti
Mūsų pašnekovė turi judėjimo ir regos negalią. Tačiau tai nesutrukdė siekti savo svajonės, dainuoti ir dalyvauti įvairiuose konkursuose.
Pradedantiesiems atlikėjams ji pataria nepasiduoti susidūrus su pirmosiomis nesėkmėmis.
„Dainavimas yra procesas, viskas vyksta palaipsniui ir reikalauja laiko“, – sako Rinalda.
Ji taip pat pabrėžia mokinio ir mokytojo tarpusavio ryšio svarbą. Pasitikėjimas, saugumo jausmas ir drąsa leidžia atsiskleisti balsui bei atrasti naujas jo galimybes.
„Kuomet mokinys jaučiasi saugiai ir drąsiai, jis lengviau gali išlaisvinti savo balsą ir atrasti jame naujų spalvų.“
Rinaldos istorija primena, kad atkaklumas, meilė muzikai ir tikėjimas savimi gali atverti duris į prasmingas patirtis, naujas pažintis ir scenas, kuriose gimsta tikros emocijos.
Parengė Aistė Vilkišiūtė